NERIAME Į ALBUMŲ LEIDYBOS VANDENIS KARTU SU LMIC

Tarptautinė pasaulio muzikos mugė WOMEX 2019. Nuotrauka: Tomas Terekas

Vasario 27 dieną, jubiliejinį 25–ąjį  gimtadienį švenčiantis  Lietuvos  muzikos informacijos centras, lyg kelrodė žvaigždė padeda atrasti teisingą kelią  lietuviškoje muzikos industrijoje pasiklydusiems muzikos klajokliams. Lietuvos muzikos informacijos centras yra ne pelno siekianti organizacija, kuri kryptingai rūpinasi lietuviškosios muzikos sklaida tiek vietinėse, tiek tarptautinėse auditorijose. Ši organizacija albumų leidybą vykdo nuo pat įkūrimo pradžios, o jų išleistų leidinių klausosi ne tik muzikos kritikai, entuziastai, bet ir įvairių šalių diplomatai. Apie LMIC veiklą, albumų leidybą bei pagrindines leidybos gaires su „MusicLab“ skaitytojais dalinasi Lietuvos muzikos informacijos centro projektų vadovė Radvilė Buivydienė.

Muzikos leidyba Lietuvoje. Kiek aktyvus šis sektorius yra ir koks jis yra šiandien?

Sektorius iš tikrųjų yra labai aktyvus, o per paskutinius metus jis dar labiau suaktyvėjęs. Atpigusios technologijos ir galimybė naudotis įvairiomis internetinėmis platformomis, kurios leidžia talpinti ir platinti savo muziką, suaktyvino muzikos kūrybą, gamybą, platinimą, o muzikos sektoriaus produktai tapo daug labiau prieinami visiems žmonėms. Šiandieninė muzikos industrija nebereikalauja turėti akademinio išsilavinimo ar didelių finansinių resursų, kurie leistų įsigyti instrumentą ar aparatą muzikos kūrybai taip, kaip būdavo anksčiau. Muziką galima kurti kad ir telefonu. Būtent dėl technologijų perversmo šiame sektoriuje, šiandien muzikos leidybą skirstome į dvi pagrindines sekcijas: skaitmeninę ir fizinę, kurią sudaro įvairios laikmenos, t.y. kompaktiniai diskai, vinilai arba kasetės. Skaitmeninės muzikos leidybos tipas šiandien yra naudojamas plačiausiai. Skaitmena viską labai supaprastina – ji ne tik leidžia paruošti bei pristatyti produktą rinkai turint minimalias lėšas, bet ir žymiai paprasčiau sulaukti grįžtamojo ryšio. Bendravimas su auditorija tampa paprastesnis, o gaunama statistika informuoja ir leidžia tobulėti. Šiandien kone kiekvienas gali žinoti, kas jo klauso, kiek kartų buvo perklausyta muzika – ar išklausytas visas muzikinis takelis, ar „praskipintas“ (liet. praleistas – aut. pastaba).

Kokios problemos neapleidžia lietuviškosios muzikos leidybos?

Lietuvoje su intelektine nuosavybe ir žmonių sąmoningumu yra sudėtinga situacija. Natas žmonės MASIŠKAI ŠVIEČIASI savo muzikos mokyklose – tai yra MILŽINIŠKA problema. Niekas net nesusimąsto, kad tai yra NUSIKALTIMAS. Dažnai taip elgiamasi ir su muzikos įrašais. Kai atsirado galimybė kopijuoti,  dalintis failais internete, siųstis muziką iš nelegalių platformų, labai daug vartotojų įprato muziką gauti nemokamai ir tai stipriai visus palietė. Visa muzikos ekosistema gerokai apsivertė aukštyn kojomis. Pajamas muzikos industrijoje labiau pradėjo generuoti koncertai, įvairiausi pasirodymai, muzikos naudojimas filmuose, reklamose, TV eteryje ar radijuje. Tačiau klausytojas gali sukurti labai gražią grandinę: dažnai už simbolinį mokestį įsigydamas muzikos produktą, jis paremia autorių ir jo leidėją, ir tie pinigai įgalina kūrėją toliau kurti, o leidėją – toliau leisti.

Žvelgiant į praeitį: ar galėtumėte palyginti, kaip kito muzikos leidybos tendencijos Lietuvoje?

Viskas labai sparčiai pasikeitė nuo to, kaip šis sektorius atrodė prieš 10 ar 15 metų. Viskas vyksta tokiu kosminiu greičiu, kad tikrai nebėra įmanoma perklausyti visų sudominusių išleistų kūrinių, nes tos apimtys yra tiesiog beprotiškai išaugusios. Džiugu, kad Lietuvoje situacija su intelektine nuosavybe (kada vartotojas gali legaliai naudotis muzika) gerėja. Matome, jog žmonės vis dažniau sutinka mokėti už muziką ir tikimės, jog ateinanti karta dar labiau pakeis visus tuos ydingus įpročius.

Kaip manote, ar dėl to, jog žmonės nemato prasmės mokėti už muziką, rodo edukacijos trūkumą?

Taip, žinoma. Čia reikia daug socialinės reklamos ir laiko, kad žmonių suvokimas keistųsi. Viena yra žinoti tinkamą veiksmą, o kita yra jį daryti. Bendraujame su muzikos mokyklomis, kurios įsigyja mūsų leidinius (mūsų leidinių kainos labai draugiškos) ir taikome nuolaidas dideliems leidinių pirkimams, tačiau tie ydingi įpročiai ne pirkti, o kopijuoti, yra taip masiškai įsigalėję, kad sunku greitai tai pakeisti. Tai yra ir klausimas valdžiai, ir valstybė turėtų pradėti tai spręsti. LMIC stengiasi, jog ši praktika dingtų. Kuriame leidinius, kurie ne tik patenkintų auditorijos poreikius, bet ir būtų patrauklūs, estetiški. Daug investuojame į dizainą ir pateikimą.

Vilniaus knygų mugė 2020. Nuotrauka: Tomas Terekas

Kaip atrodo kova su piratavimu bei plagijavimu?

Mes nesiekiame gaudyti vagių – mes siekiame keisti žmonių mąstymą šiuo klausimu, nes reikia apie tai kalbėti. Kai visuomenės problema yra iškeliama į paviršių – susimąstome. MIC‘as yra vienintelė natų leidykla Lietuvoje, kuri nepertraukiamai vykdo savo veiklą 25 metus, bet mūsų balsas dar yra pakankamai tylus.

Esate VšĮ, tačiau veikiate kaip muzikos leidėjai – teoriškai, tokia veikla yra vykdoma verslo sektoriuje. Kaip tai atsitiko? Kodėl? Nuo ko viskas prasidėjo?

Šį organizacija 1996 metais buvo įkurta kaip Lietuvos kompozitorių sąjungos padalinys, kuris veiktų kaip „leiblas“ ir archyvas. Kompozitorių sąjunga per daugybę metų buvo sukaupusi labai didžiulį rankraščių, natų ir įvairiausių muzikos objektų archyvą, tad reikėjo žmonių, kurie galėtų tuo rūpintis, taip pat leisti įrašus bei natas. Tai niekada nebuvo į pelną orientuotas, verslo modeliu paremtas, padalinys. Per paskutinius 15 metų LMIC vykdoma veikla stipriai prasiplėtė. Tačiau įrašų pardavimai niekada negeneravo pelno. Mūsų išleidžiami albumai nėra masiškai išperkami, anaiptol, jie po trupučiuką kažkur juda, cirkuliuoja. Vieni mūsų išleisti albumai sulaukia dėmesio mūsų šalyje, kiti tampa pripažintais užsienio rinkose, o mes džiaugiamės, jog mūsų produkcija buvo įsigyta iš visų pasaulio kontinentų (išskyrus Antarktidą). Nematau problemos, kad tokia veikla butų vykdoma UAB principu, tačiau, kadangi mūsų leidyba yra labai nišinė, tai UAB principas greitai nuvestų į bankrotą (pašnekovė juokiasi – aut. pastaba).

Kokias teises LMIC, kaip muzikos leidėjas, pasiima?

Mes daugiausiai dirbame su dviejų tipų teisėmis: fonogramos gamintojų ir autorių. Jei leidžiamas albumas yra įrašomas mūsų iniciatyva, tuomet fonogramos gamintojų teisės priklauso LMIC.  Tačiau, jeigu mes leidžiame savo rinktines, tokias kaip „Note Lithuania“, naudojame jau išleistus įrašus. Tokius leidinius licencijuojame gretutinių teisių organizacijoje tam, kad būtų suteiktas leidimas muzikos įrašus patalpinti į laikmeną ar į MIC grotuvą.

Kaip vyksta albumų leidyba? Ar galėtumėte išskirti muzikos albumo leidybos gaires?

VISKAS PRASIDEDA NUO ANALIZĖS: KOKS BUS PROJEKTAS. Visų pirma, reikia apsispręsti, ar albumas bus leidžiamas fizinėje laikmenoje, ar skaitmenine forma. Ar norimi įrašyti kūriniai yra parašyti, įrašyti, ar jų leidybai reikalingi specialūs leidimai. Po to yra organizuojami ir daromi įrašai, kurie vėliau turi būti apdirbami, tvarkomi, atliekamas „masteringas“ (garso suvedimas – aut. pastaba) ir paruošiamieji darbai gamybai. Šalia yra kuriami tekstai ir albumo pakuotės ir/ar viršelio dizainas. Kai visi šie darbai padaryti ir žinoma, koks bus leidinio tiražas – produktą reikia licencijuoti. Mes, kaip leidėjai, užregistruojame albumą asociacijose LATGA ir AGATA, kurios suteikia teises į produkto pagaminimą. Vėliau albumas keliauja į fabriką, kuris rūpinasi  jo gamyba. Ir, kai galiausiai albumas yra pagaminamas, mes jį talpiname savo elektroninėje parduotuvėje, siunčiame savo partneriams, platiname muzikos industrijos mugėse – taip prasideda sklaida. Visi žingsniai priklauso nuo to, koks gyvenimas albumui yra sumanytas.

Kaip tinkamai pasirinkti laikmeną?

Yra leidinių, kurie galėtų gyventi tik skaitmeniniame pasaulyje. Skaitmeninė muzikos erdvė ne tik vis labiau populiarėja, bet ir leidžia būti aktyvesniems, tai yra pigiau, greičiau, nereikia sandėliuoti ir tokio leidinio sukūrimas reikalauja ŽYMIAI MAŽIAU ŽINGSNIŲ. Skaitmeniniam albumui užtenka turėti viršelį, aprašymą, licenciją (jei norima ne savo kūrybą kažkur viešinti) ir galima patalpinti. Tiesa, vis dar labai daug platformų intelektinių teisių Lietuvoje nesaugo, nereglamentuoja ir negina.

Visada sunku apsispręsti, kokį fizinės laikmenos formatą pasirinkti. Kokia laikmena yra geriausia? Nors ir šiais laikais yra pilna CD skeptikų, sakyčiau, jog kompaktinis diskas (be to, kad yra technologiškai geriausias variantas dėl trukmės ir kokybės rodiklių), MIC‘o atveju yra dažniausiai tinkamiausias variantas. Mūsų leidyboje įprasta greta muzikos leidinyje pridėti ir informacinį bukletą, tad tokia knygelė bus informatyvi net ir po 50 metų. Tiesa, pasaulis turi vis mažiau vietų, kur klausytis kompaktinių diskų, tad reaguodami į tokią problemą neseniai pradėjome naudoti  QR kodus, kurie leidžia vartotojams muzikos klausytis telefone, tereikia nuskenuoti kodą leidinio knygutėje.

Vinilinės plokštelės gamyba yra ganėtinai panaši į kompaktinių diskų, tačiau į tokią laikmeną telpa mažiau muzikos (palyginimui, CD talpina apie 75 minutes, o standartinis vinilas - apie 46 minutes), o šios laikmenos išleidimas yra žymiai brangesnis. LMIC leidiniai būna leidžiami prekybai arba būna nemokami, skirti reprezentacijai ir populiarinimui. Vinilinių plokštelių leidyba yra labai brangus leidybos projektas, todėl kompaktiniai diskai iš mūsų sklaidos ir skatinimo projektų nedingsta, nes patys projektai diktuoja kompaktinių diskų, o ne plokštelių leidybos pasirinkimą. Mes stengiamės dirbti su visais formatais ir prisitaikyti prie pasikeitusių įpročių bei technologijų.

Kur gyvena Jūsų leidiniai?

Savo leidinius parduodame prieš metus startavusioje elektroninėje parduotuvėje „MusicLithuania.com“, kai kurių leidinių galima klausytis „mic.lt“ grotuve, taip pat turime profilį Bandcamp platformoje. Tiesa, daug leidinių atsiranda partnerių rankose. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su LR užsienio reikalų ministerija, kuri mūsų leidinius platina Lietuvos ambasadoms ir kultūros atašatams visame pasaulyje. Mūsų reprezentaciniai leidiniai kartais tampa šalies dovanomis įvairiausiems diplomatams, delegacijoms ir t.t. Taip pat bendradarbiaujame su įvairiomis organizacijomis: radiju, televizija, kultūros institutais, netgi įvairiais mokslininkais, kurie mūsų leidyba dalinasi konferencijose. Mūsų leidiniai pasiekia tikslines auditorijas bendradarbiaujant su Berlyno agentūra „Dense Promotion“, kurie mūsų įrašus platina įvairiems muzikos leidėjams, festivalių organizatoriams, radijo stotims. Tokiu būdu mūsų leidiniai pasiekia BBC radijo stotį ar „The Wire“ žurnalą bei kitus panašius aukšto lygio kanalus. Palyginus per metus sukauptą viešinimo kanalų nuorodų skaičių, užsienio kanalai lenkia vietinius. Paskutinis ryškiausias blyksnis buvo „The New York Times“, kuriame buvo rekomenduojama klausytis kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės naujausio albumo.

Kiek kainuoja albumo išleidimas?

Kaina priklauso nuo projekto stadijos. Jei stadija yra idėjinė, akivaizdu, jog albumo išleidimas kainuos pakankamai daug, nebent tai bus kompiuteriu kuriama muzika ir autorius ar autorė gebės išeksportuoti įrašus ir paruošti juos gamybai. Daugiausiai kainuoja įrašai ir fizinės laikmenos gamyba - ji gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių. Nuo projekto sumanymo priklauso labai daug faktorių, tad pasakyti kainą yra sudėtinga. Tačiau vertėtų nepagailėti pinigų albumo dizainui, tekstams, profesionaliems jų vertimams, kainuoja ir licencijų įsigijimas (jei jų reikia). Pagaminus albumą būna nueita tik 50% kelio, tad pravartu pagalvoti ir apie reklamos pirkimą „Facebook“ ir kituose kanaluose jau albumui pasirodžius, pasidaryti profesionalią fotosesiją, turėti atlikėjų aprašymą, pristatomąjį tekstą, megzti ryšius su žurnalistais, įrašų parduotuvėmis ir pačiomis įvairiausiomis sklaidos platformomis. Norisi tikėti, kad ir festivalių rinka greitu metu atsigaus, tad dabar gali būti geras laikas pasidaryti namų darbus. 

Kokią pagalbą LMIC gali suteikti su albumų leidyba ?

Kadangi LMIC yra įvairių fondų paramos gavėjas, mes neturime teisės perskirstyti savo gautų finansų. Jeigu į mus besikreipiantis asmuo jau turi savo projekto idėją, paprastai mes pakonsultuojame ir papasakojame apie leidybos žingsnius, pabrėždami licencijavimo svarbą. Kartais pasidaliname kontaktais asmenų, kurie galėtų padėti su garso tvarkymu, dizainu ar tekstais. LMIC kiekvienais metais skelbia leidybos konkursą, kuriame kompozitoriai gali siūlyti savo idėjas leidybos projektams ir jei kompozitorių projektai sutampa su mūsų tikslais bei vertybėmis, tada priglaudžiame juos po savo sparnu ir vykdome koprodukcijas. Koprodukcijas vykdome ne tik nacionaliniu lygmeniu, bet esame aktyvūs ir  tarptautinėje rinkoje. Pavyzdžiui, MIC organizuoja leidinių įrašų sesijas su Lietuvos kolektyvais, o tarptautinės leidyklos juos išleidžia. Projektų būna pačių įvairiausių, užklausos skirtingo lygio ir skirtingose stadijose, tad, kaip KOMPETENCIJŲ CENTRAS, stengiamės padėti autoriams, papasakoti apie įvairias projektų galimybes, dažnai patariame aplikuoti ir teikti paraiškas stipendijoms ir albumų leidybai. Stengiamės patarti, nukreipti ir bendradarbiauti.

Dar viena ryški mūsų veikla - „mic.lt“ portalas, kuriame kalbiname pačius įvairiausius muzikos kūrėjus. Dažnai patys inicijuojame tokių tekstų atsiradimą, tačiau neretai gauname ir muzikos atlikėjų užklausų dėl bendradarbiavimo. Kalbiname ir kompozitorius, ir pačius keisčiausius nekomercinės muzikos atstovus, taip prisidėdami prie jų kūrybos sklaidos.

"Note Lithuania" albumų serijos. Nuotrauka: Radvilė Buivydienė

Ar savo veiklas bei projektus orientuojate labiau į šiuolaikinę  muziką, ar skiriate dėmesio ir kitokiems žanrams?

Mūsų pagrindinis fokusas yra kompozitorių kūryba – šiuolaikinė muzika. Tad daugiau resursų skiriame šios muzikos sklaidai ir leidybai. Tačiau muzikos eksporto serija „Note Lithuania“ yra skirta kitų žanrų populiarinimui. Šios serijos muzika svyruoja nuo šiuolaikinio folkloro, pasaulio muzikos iki džiazo ar eksperimentinės muzikos. Šiais metais skirsime dėmesį alternatyviai muzikai, nesame susikoncentravę vien tik ties šiuolaikine muzika. Iš tikrųjų yra labai smagu iš įvairių užsienio muzikos kritikų ar entuziastų sulaukti komentarų, kad labai šaunu, jog Lietuva apskritai valstybiniu lygmeniu investuoja į tokią muziką ir daro tai labai nuosekliai. Mūsų „Note Lithuania“ serija duoda impulsą pasirinktam muzikos žanrui ir po to galima stebėti grįžtamąjį ryšį. Išėjus tokiam leidiniui, visų pirma, jį pradeda medžioti melomanai, žurnalistai, muzikos kritikai ar kolekcionieriai. Tai yra puikus būdas tuos, kartais dar menkai žinomus, atlikėjus viešinti. Vėliau jie gauna tiek radijo transliacijų, tiek pakvietimų koncertuoti, tad investicija į leidybą duoda rezultatų. Kasmetinis albumo žanro keitimas leidžia užkabinti vis naujus atlikėjus, kartu ir dokumentuoti Lietuvos scenos gyvenimą.

Ką pradedantys muzikos leidėjai privalo žinoti apie muzikos leidybą?

Klausimas, kurį aš visada užduodu tokiems žmonėms, kurie kreipiasi ir ieško pratarimų – ar tas kūrėjas/atlikėjas/autorius yra Asociacijos LATGA ar AGATOS narys. Nes kai asmuo ten užsiregistruoja, tampa pilnaverčiu šios ekosistemos dalyviu. Paprastai jauni kūrėjai turi labai daug klausimų, į kuriuos, kaip bebūtų gaila, niekas neatsakė jų studijų metais. Mes jaučiame poreikį padėti. Organizuojame ir įvairius muzikos verslumo ir komunikacijos mokymus muzikos profesionalams, kad tie klausimai būtų atsakyti. Mokymai vyks ir šiais metais. EDUKACIJOS  SPRAGA YRA TIKRAI LABAI DIDELĖ.

Ar LMIC, vykdydamas savo veiklas, rūpinasi draugiško aplinkai produkto leidyba?

Taip, žinoma, mes galvojame apie ekologišką produktą. Kaip ir kiekviename gyvenimo žingsnyje, stengiamės riboti sunaudojamo plastiko kiekį. Plastiko leidyboje jau beveik atsisakėme – mes nenaudojame plastikinių kompaktinių diskų dėklų, daugiausiai kuriame pakuotes iš kartono, taip pat spaudoje stengiamės naudoti kuo mažiau lako, tačiau dėl logistinių niuansų vis dar tenka naudoti celofaną leidiniams supakuoti. Žinoma, patys kompaktiniai diskai taip pat nėra draugiški gamtai, tačiau vinilinės plokštelės yra ypatingai žalingos. Mes visada renkamės kokybišką popierių ir atsakingai planuojame leidinių tiražus.

Kokie būtų Jūsų asmeniniai patarimai kiekvienam kūrėjui, norinčiam leisti savo kūrybą?

Visų pirma – drąsos. Nebijoti išlįsti ir parodyti kitiems tai, ką tu darai. Labai svarbu pasirūpinti savo intelektinės nuosavybės apsauga. Naudotis įvairiausiomis programomis, kurios yra skirtos pradedantiems kūrėjams. Yra įvairiausių būdų kaip galima gauti konsultacinės pagalbos, mokytis. Svarbu yra bandyti suprasti kaip veikia muzikos industrija ir, aišku, bendrauti su kitais. Kuo daugiau informacinių upių bus suplaukę į Amazonę, tuo daugiau šansų, jog ji išplaus tave į gerus krantus.

Tarptautinė pasaulio muzikos mugė WOMEX 2019. Nuotrauka: Tomas Terekas

Ištrauka iš britų muzikinio žurnalo "The Wire"

________
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
________