AUDRIUS PETRAUSKAS – GEBRASY:

„Buvimą ant scenos galima prilyginti gyvenimui – ten nutinka visko“

Nuotrauka iš asmeninio Gebrasy archyvo

Tikriausiai nei vienas žmogus nesuabejotų teiginiu, kad kiekvieno kūrėjo kelias – skirtingas. Nors Lietuvos muzikos industrija nėra neaprėpiama, tačiau posūkiai, kryptys bei takeliai iki jos – platūs, neapibrėžti taisyklėmis ir kitokie.

Šįkart norime susipažinti su atlikėjo, dainų autoriaus Audriaus Petrausko, dar geriau žinomo kaip GEBRASY, muzikiniais posūkiais. Nuo vaikystės muziką kuriantis ir kūrybine energija pulsuojantis atlikėjas šioje industrijoje ritmingai sukasi jau ilgą laiką: dainuoja grupėje Original Copy, dirba su kitais atlikėjais bei spėja auginti asmeninę savo karjerą. Eurovizijos atrankoje su kūriniu „Where‘d You Wanna Go?“ GEBRASY prasiplėtė savo gerbėjų ratą ir visai neseniai atidavė duoklę Lietuvos auditorijai – išleido naują savo kūrinį gimtąja kalba „Arčiau Tavęs“.

Paklaustas, kokiame muzikiniame kelyje mato save po penkių metų, atlikėjas neslepia, kad tikisi koncertuoti prieš didelę auditoriją, pagerinti ne vieną asmeninį savo Youtube ir Spotify rekordą bei tuo metu savo diskografijoje turėti daugiau nei vieną albumą.

Kartu su Audriumi Petrausku – GEBRASY leidomės į jo muzikinę kelionę, palietėme Euroviziją, kūrybą bei žvilgtelėjome į atlikėjo grojaraščių skambesį. Kviečiame skaityti!

Muzika kvėpuoji ir dainas kuri nuo pat vaikystės. Kokius pačius pirmuosius žingsnius žengei muzikos srityje?

Dainuoti pradėjau nuo ketverių, o nuo aštuonerių metų sėkmingai įstojau į A. Kačanausko muzikos mokyklą, kur susidėliojau visus savo muzikinius pagrindus.

Kokios dainos skambėdavo Tavo vaikystėje?

Kažkaip būdamas jaunesnis gan smarkiai vengiau lietuviškos muzikos, nepatikdavo kas tuo metu skambėjo, tai pagrinde su sese klausėmės 80/90s tuometinės populiariosios muzikos iš užsienio.

Dabar Tavo kuriamos dainos paliečia jautrumu, nepaprasta lyrika. Kaip Tavo muzikos pasaulyje vyksta kūrybinis dainos procesas? Ar pirmiausia gimsta žodžiai, ar pirmiau dėlioji akordus?

Su kiekviena daina vis skirtinga istorija. Kartais į galvą šauna kažkokia melodija, kurią įsirašai į telefoną ir paskui ieškai jos prie pianino, kartais ieškai prie pianino akordų ir tada galvoji melodiją. Vienas dalykas, kuris turbūt kaip ir logiškas, kad žodžiai visgi gimsta paskutiniai, nors melodijos kūrimo procese kartais niūniuojant visokias nesąmones netyčia atsiranda kažkokia frazė ar dvi, pagal kurią paskui nusilipdo visa daina.

Visai neseniai išleidai pirmąją savo dainą lietuvių kalba. Ar kūryba gimtąja kalba nėra Tau tam tikras iššūkis?

Tai buvo man tam tikras iššūkis, kadangi daugelį metų tikrai nepavyko persilaužti ir kurti lietuviškai. Galbūt tiesiog trūko tų pavyzdžių kaip galima padaryti kažką gero lietuviškai, dėl to idėjų semdavausi iš užsienio atlikėjų. Dabar situacija yra visiškai kitokia lyginant su muzika, kuri skambėjo mano paauglystėje.

Dažnai atlikėjai, patys kuriantys savo muziką ir tekstus, sulaukia pilno tapatinimo su kūriniu: neva dainuojama apie asmenines atlikėjo patirtis ir jausmus. Kaip yra Tavo kūryboje? Ar dainose girdime asmeninius potyrius?

Visaip – idėjas semiuosi ir iš savęs, ir iš aplinkos. O kartais tai gali būti ir visiškai fiktyvi istorija, man patinka kurti personažus. Jei turiu galimybę neatsakyti ar daina iš asmeninio gyvenimo, tai dažnai ja ir pasinaudoju, nes šitaip mažiau žmonių paskui prisigalvoja, kad daina apie juos.

Dainuoji grupėje Original Copy, esi pritariantysis Jazzu vokalistas, dirbai su GJan, Monique... Atrodo, kad Tavo pasaulį yra okupavusi scena. Kokias patirtis Tau atneša darbas su kitais atlikėjais?

Iš tikrųjų tai sunku nupasakoti ant kiek tai yra smagu. Būdamas atlikėju pagrinde būni savo rogėse, darai savo muziką ir palaikai savo stilių, o dirbdamas su kitais atlikėjais jie tave įtraukia į savo pasaulį, savo muziką, savo auditoriją, tad pamatai ir patiri visiškai skirtingus dalykus.

Kokį vidinį jausmą Tau suteikia scena? Galbūt scenoje jauti kažkokias specifines emocijas?

Manau, kad scenoje yra pilna įvairiausių emocijų. Esu ne kartą tai patyręs pats ir taip pat matęs kituose atlikėjuose su kuriais dalinuosi scena. Buvimą ant scenos galima prilyginti gyvenimui – ten nutinka visko. Kiekvienas koncertas yra nesulyginama patirtis.

Pakalbėkime apie Euroviziją. Prieš keletą metų dalyvavai Eurovizijos atrankoje, tačiau Tavo kelionė tuo metu buvo trumpa. Šiemet atranka buvo labai sėkminga – nuo pergalingos pirmosios vietos Tave skyrė tik vienas laiptelis. Ar tikėjaisi tokio pasisekimo?

Iš tikrųjų tai nesitikėjau. Žinojau, kad noriu eiti toli, žinojau, kad esu pasiruošęs eiti toli, bet tuo pačiu ir žinojau, kad komisija bei žiūrovai gali būti labai nenuspėjami, tai per daug vilčių nedėjau ir tiesiog stengiausi akcentuotis į kuo geresnį pasirodymą.

Kaip manai, koks yra šio konkurso vaidmuo Lietuvos muzikos industrijoje?

Lietuva mažesnė šalis, tai ir pats konkurso vaidmuo yra gan milžiniškas lyginant, pavyzdžiui, su tokiomis valstybėmis kaip UK, Vokietija, Prancūzija, Ispanija, kurios turi daug labiau išsiplėtojusią muzikos industriją ir Eurovizijai tikrai tiek daug dėmesio neskiria. Eurovizija yra viena žiūrimiausių programų Lietuvoje ir viena iš nedaugelio galimybių kūrėjams pasirodyti televizijoje. Visos kitos televizijos akcentuojasi pagrinde į naujų talentų atradimą, tai atlikėjai, kurie scenoje sukasi jau ne pirmus metus, to eterio ieško būtent atrankose.

Nuotraukos iš asmeninio Gebrasy archyvo

Savo daug palaikymo ir sėkmės susilaukusį kūrinį „Where‘d You Wanna Go?“ kūrei kartu su muzikos prodiuseriu Faustu Venckumi. Kaip nusprendei dirbti kartu su šiuo prodiuseriu? Kaip atlikėjui patartum išsirinkti tinkamą prodiuserį?

Su Faustu susipažinome kai jis prisijungė prie Jazzu komandos ir pradėjome kartu koncertuoti. Man labai patiko tai, ką jam pavyko padaryti su Justės albumu, tad nusprendžiau pas jį pasidaryti dainą ir aš. Jam įspūdį paliko mano kūryba, o man labai patiko kaip jis daro aranžuotes, tad laikui bėgant taip gavosi, kad pradėjom su muzika dirbti vis dažniau ir tapom labai gera komanda. Manau, kad norint išsirinkti tinkamą prodiuserį nėra būtina vaikytis tų, kurie muziką daro populiariausiems atlikėjams, nes daug svarbiau yra tiesiog, kad idėjos plauktų iš abiejų stovyklų, kad vienas kito neužgožtumėt, nes kitaip kažkas turbūt liks nepatenkintas. Jeigu atlikėjas visai nesiklausys prodiuserio idėjų, tai prodiuseriui gali būt tiesiog visiškai nebeįdomu dirbti prie tos dainos. O ir atvirkščiai – jei atlikėjas nesugebės visiškai pastovėti už save ir pasakyti ko nori, ko nenori, tai pabaigoje turės dainą, kurios galbūt nebenorės ir išleisti. Taip kad jei nebus geros komunikacijos, tai turbūt nebus ir gerų darbų.

Prisidėjai ir prie kitų Eurovizijos atlikėjų kūrinių – parašei dainas Titui ir Benui bei Militai. Ar toks naujas amplua Tavo nuomone, Tau, kaip kūrėjui pasiteisino? Norėtumei tęsti dainų rašymą kitiems atlikėjams, ar daugiau save matai kaip atlikėją?

Labiau matau save kaip atlikėją, tačiau tai visiškai netrukdo ir rašyti dainas kitiems atlikėjams, nes parašau daugiau, nei kad sugebėčiau per savo gyvenimą išleisti pats.

Pseudonimas GEBRASY mums išduoda, kad dairaisi ne vien lietuviškos auditorijos. Ar didysis siekis – tarptautinė scena?

Tarp savo kūrybos dainų proporcingai daugiau jų turiu anglų kalba, o lietuvių kūryba anglų kalba kažkaip toli gražu ne visada reikalinga Lietuvoje, kad ir kaip tai bebūtų gaila. Tas visas akcentavimasis į užsienio rinką tikrai nėra be reikalo. Turiu šiokį tokį užsienio klausytojų ratą, kurį tiesiog noriu plėsti su kiekviena nauja daina, nes manau, kad mano muzika yra gan pasaulietiška ir yra tekę ne kartą girdėti, kad mano mylima muzika ir žanrai, kuriuose norėčiau save matyti yra tiesiog neįdomūs lietuviškai rinkai. Kadangi tikrai mėgstu kartais išlipti iš formato, tai manau, kad man kaip atlikėjui ir kūrėjui tikrai yra svarbu ir tarptautinės auditorijos plėtra.

Klausantis Tavo kūrinių, įvairių interviu ir pašnekesių žiniasklaidoje susidaro įspūdis, kad labai daug darbo ir pastangų į savo kelią įdedi pats – tarytum visiškai savarankiškai ir organiškai keliauji į priekį. Ar yra tekę suabejoti savo jėgomis muzikos kelyje?

Nežinau kodėl, bet man labai patinka stebėti skaičius, žvalgytis po statistiką, pačiam prižiūrėti savo Youtube ir Spotify paskyras. Nors tai ir suvalgo daugiau laiko, man kažkaip tai organiškiau ir aš visuomet galiu aiškiai suprasti savo auditoriją, matyti, kas pavyko, kas ne, apsiskaityti ir susipažinti su visomis naujausiomis galimybėmis platinti savo muziką, tad niekada nesijaučiu, kad esu visiškoje nežinioje. Džiaugiuosi, kad nesu nuo viso to atitrūkęs. Nežinau ar pajėgčiau organizuoti koncertus. Taip pat, ne pats smagiausias dalykas yra stresuoti dėl kitų organizacinių klausimų kaip klipai, fotosesijos ir kt., bet dabar su labai daug dalykų padeda Faustas, tai nereikia visko daryti ir visų sprendimų priimti savarankiškai, dėl ko labai džiaugiuosi, nes esu gyvenime priėmęs nemažai blogų sprendimų. Dėl abejonių savo jėgomis negaliu pasakyti ar tokių buvo, jaučiau, kad tikrai galiu pasiekti to, ko noriu tikslingai dirbdamas, tačiau laukti kol visa tai įvyks tikrai būdavo labai sunku.

Nors esi jaunas atlikėjas, muzikiniame pasaulyje sukiesi ilgą laikotarpį. Gal esi susidūręs su kokiais iššūkiais? Galbūt yra atmintyje išlikę sunkiausi momentai? Kokie jie?

Sakyčiau sunkiausias laikotarpis gal buvo karantinas, kuris atėmė bet kokias galimybes daryti tai, ką darau visą savo gyvenimą. Sugrįžti į sceną ir dainuoti gyvai dabar atrodo labiau kaip stebuklas, įvykstantis kartą į pusmetį lyginant su tuo, kad scenoje ir repeticijose dažniausiai tekdavo būti kone kiekvieną savaitę. Jaučiausi, kad buvau visiškai niekam nebereikalingas ir nieko dėl to negalėjau padaryti, tad įrašų studija buvo mano išsigelbėjimas ir vienintelis dalykas, neskaitant pasivaikščiojimų, ištraukęs mane iš namų.

Sėkmingai sudalyvavai Eurovizijos atrankoje, dabar išleidai lietuvišką kūrinį. Kokie yra sekantys Gebrasy planai? Ar sulauksime albumo?

Taip, albumas planuose yra. Nors dabar planuoti kažką vis dar yra sunku, nes mūsų atlikėjų rankos yra surištos, pasirodymų rengti negalime. Vienintelis dalykas ką galim daryti tai leisti naują muziką, tai ties tuo ir akcentuosiuosi.

Smagu pasmalsauti – kokie kūriniai dažniausiai sukasi Tavo playlistuose?

Labai labai įvairiai, turiu ir pop & rnb, ir indie & folk, ir soul jazz bei alternative/rock playlistų, tai jeigu išgirstu sau patinkančią dainą, ji dažniausiai jau turi lentyną, į kurią gali įkristi.

Kokie Lietuvos ir užsienio atlikėjai Tave įkvepia?

Ankstesnę kūrybą gan smarkiai įkvėpė Adele, tačiau pastaruoju metu tai ką daro FINNEAS, Harry Styles ir Troye Sivan yra tiesiog genialu ir tikrai neprieštaraučiau, jei mano kūryba kažką iš jų pasisemtų. Lietuviškai kūrybai turbūt labiausiai padeda GJan, Jazzu ir Jurga Šeduikytė, nes jaučiu, kad jos savo muzikoje atstovauja labai panašius jausmus, kokius į tekstus atsinešu ir aš.

Tavo nuomone, ar Lietuvos muzikos industrijoje atlikėjui yra lengva atrasti savo vietą po saule?

Nepasakyčiau, kad labai lengva. Mūsų industrija dar yra gan nedidelė, tikrai ne daug kas gali pasigirti, jog pajėgia vienas surinkti arenas, o turim ir daugybę žanrų, kuriuose sunku realizuoti save, nes tam nėra auditorijos. Tik per paskutinius kelis metus atrodo, kad muzika Lietuvoje tampa įvairesnė ir atsiranda labai daug naujų atlikėjų, tačiau pagrindinis sunkumas yra ne atsirasti, o išlikti.