JAUTRUMU MUZIKOS PASAULĮ PUOŠIANTI LIUCĖ:

„Tikiu, kad muzika yra vieta, kur kiekvienas gali pagaliau išdrįsti būti pažeidžiamas“

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Ar esate girdėję muzikinį kūrinį, kuriame susipynęs švelnumas ir vidiniai sentimentai sugroja pačią gražiausią melodiją ir kūnui padovanoja šiurpuliukus? Keletas svaiginančių minučių ramybės ir vidinės tylos, beklausant žavingai apglėbiantį skambesį. Neslėpsiu, tokį neįtikėtinai malonų jausmą neretai padovanoja Liucijos Vaicenavičiūtės – Liucės kūryba.

Nuo vaikystės Liucė augo su muzika: ją supantis folkloras atsispindėjo mamos dainuojamose lopšinėse, vyresniųjų brolių (grupės „Kūjeliai“ narių – aut.past.) elektrinių gitarų ir būgnų garsai sukurtoje roko grupėje „Augalai“ skatino septynmetę šokti repeticijų salėje – senelių daržinėje. Namų svetainėje tėvai klausydavosi bliuzą ir džiazą, sklindančius iš CD grotuvų. Ir iš kažkur, tarp šios visos muzikinės įvairovės dar atsirado vietos ir klasikinei muzikai – Liucė lankė muzikos mokyklą ir grojo smuiku.

Šiandien Liucė – atlikėja, kuriai atvirumas, bendrumas ir jautrumas muzikoje yra be galo svarbu. Liucė rengia koncertus, kuriems prireikia ir papildomo koncerto organizavimo (norinčių pasiklausyti – daug!). Taip pat jaunoji atlikėja jau pasirodė Lukiškių kalėjimo scenoje, vasaros metu talpinančioje daug garsių Lietuvos ir užsienio muzikos pasaulio atlikėjų. Šiemet, balandžio viduryje, Liucė jau rengia koncertą, kurį vadina kūrybiniu patyrimu – bus grojami dar niekur negirdėti kūriniai, rašomi savo mažame kambarėlyje studijų metu, Londone. Greitai pasirodys ir tiksli data bei vieta – kūrėja skatina visus kartu laukti naujienų.

Ir net po augančios auditorijos bei užklupusio susidomėjimo pokalbio metu Liucė pabrėžia visai ne tai bei nepamiršta svarbiausių vertybių: „Noriu, kad kiekvienas klausytojas pajustų dalelę šviesos ir ramybės beklausant“ , – sako ji.

Tokį jausmą skaitytojai spės pajusti ir pokalbyje: jis tikras, pasižymintis temų įvairove (palietėme pradžias muzikos industrijoje, į savo kūrinius įpinamą folklorą ir ateities vizijas). Kviečiame skaityti!

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Liuce, po žvilgsnio į muzikinius skambesius vaikystėje, kaip manai, iš kur gimė toks jautrus muzikos pajautimas?

Aš pati esu labai jautrus žmogus, tai ir viską jaučiu labai jautriai – muziką taip pat (juokiasi). Bet iš tikrųjų tai vis dar stebiuosi, kad muzika yra tikrai kažkas taip stebuklinga. Ji turi tokią stiprią gydančią galią, kad aš pati jos kartais išsigąstu, bet pačia geriausia prasme (juokiasi). Todėl ir pati kurdama muziką jaučiu labai stiprią atsakomybę už tai, kokia muzika pasieks klausytojų ausis, kokią žinutę mano daina atneš. Man labai svarbu, kad žmogus, išgirdęs mano dainas, bent akimirkai pasijustų užuovėjoje nuo didelio gyvenimiško ar emocinio tempo.

Papasakok apie kūrybos procesą. Kaip jis atrodo? Esi pirmiau tekstus ar melodiją sudėliojanti kūrėja?

Beveik visad melodija pasibeldžia pati pirma kartu su kertine dainos eilute. Tuomet ta pirmoji eilutė ir melodija sukuria būsimą dainos atmosferą, nešamą mintį, ir pasiliekantį jausmą. Tada atsitraukiu, stipriai atsidedu įsiklausymui, kokius pojūčius ir vaizdinius atneša melodija. Taip iš lėto gimsta kiti posmai. Bet iš tikrųjų tai labai stipriai esu melodijos žmogus. Didžiausią džiaugsmą jaučiu ieškodama įvairiausių sąskambių, kažkur giliai įkrentančių ir neužmirštamų natų, kabindama stygas ir žaisdama balso skambesiu.

Man muzikoje žodžiai lygiai taip pat svarbu kaip melodija. Kad ir kokia graži bebūtų melodija, tikiu, kad dainos tvirtam ir ilgam gyvenimui žodžiai yra pagrindinis raktas. Į muziką atsinešiau šitą pajautimą iš didelės ir nesibaigiančios meilės poezijai. Pamenu, kad paauglystėje vakarus leisdavau skaitydama Martinaičio eiles ir galvojau, kad Martinaičio eilės genialios – kaip sunku jautriai, šviesiai ir taikliai apibūdinti, į kokius kasdieninius kalnus mes kasdien kartu bandome įkopti. Aš ir pati, atrodo, visai kitaip pamilstu kitų muzikantų dainas, jei mane stipriai paliečia dainos tekstas. Jei tekstas perlieja visą kūną, kažką stipriai užkabina, tuomet tas kūrinys tikrai palieka dar gilesnę žymę ir visai kitaip sustiprina. Man gražiausia dainose ir yra būtent šis subtilus žaismas tarp muzikos ir teksto.

Tavo kūriniai gimsta greitai, ar lėtai, vis kažką pridedant ir atsitraukiant?

Su kiekvienu kūriniu vis kitaip. Esu parašiusi kelias dainas vos per keliolika minučių, dažniausiai taip nutikdavo po ilgos kūrybinės pertraukos. Atrodo, kiekviena kūno dalis tuos kelis mėnesius kaupė ir stipriai laikė savy žodžius, kurie turi būti išgirsti dabar ir čia, prie užrašų knygelės, be jokio atsitraukimo. Kartais pati nustebėdavau, ar tikrai pati rašau, gal kažkas mistiškai liejasi per mane. Kažkaip viskas tuomet tapdavo dar stebuklingiau (šypsosi). Yra dainų, kurias kūriau kelis mėnesius ar net metus, nes vis stabtelėdavau. Jei jaučiu, kad ateinantys žodžiai nesustiprina dainos, tai ir nerašau. Man labai svarbu, kad kiekviena dainos eilutė būtų būtina ir daina negalėtų gyvuoti, net jei ir vos viena eilutė pradingtų. Tada žinau, kad daina tvirta, stipri ir yra pasiruošusi būti klausoma atvira širdimi (šypsosi).

Nuo kūrybos pereikime prie muzikos industrijoje slypinčių techninių procesų, apie kuriuos smalsauja pradedantieji kūrėjai. Pirmasis Tavo koncertas. Kaip jis buvo organizuojamas, kaip vyko visas procesas?

Pats pirmasis mano solinis koncertas įvyko prieš trejus metus ir tai tikrai buvo auginanti patirtis. Nepamenu, kada taip stipriai jaudinausi, nes man buvo tuo metu nesuvokiama, kad keli šimtai žmonių galėtų ateiti paklausyti būtent manęs, nieko kito. Tokią stiprią atsakomybę pajaučiau, kokia muzika ir nuotaika pasieks jų ausis. Mane šita atsakomybė labai stipriai veda į priekį, nes jaučiu didelę prasmę ir matau tikrą grožį tame. Ir šypsenos žmonių po koncerto tik man patvirtino, kad esu teisingame kelyje.

Didžiausias mano turtas yra tai, kad esu apsupta žmonių, kurie stipriai palaiko ir padrąsina muzikiniame kelyje. Brolis vežė aparatūrą, tuo pačiu metu grojo ir garsino renginį, kas tikrai nuoširdžiai yra nesuvokiama, aplodismentai jam (juokiasi). Draugai pardavinėjo bilietus prie durų, stumdė kėdes... Visi muzikantai pradeda nuo home-made koncertų, bet dabar galiu tikrai patikinti, kad būtent tokie koncertai su artimiausiais klausytojais veda tolyn (šypsosi).

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Kokie buvo Tavo žingsniai dainos įrašymo link? Kaip suradai studiją, kurioje įrašysi kūrinius, žmogų, kuris juos sutvarkytų ir pan.?

Esu labai laiminga, kad įrašinėju su savo broliu Juliumi jo studijoje, kurioje vyksta visas kūrybinis įrašų procesas. Pirmosios dainos buvo įrašytos brolio rūsyje, dabar jau iš rūsio išlipome (juokiasi). Man įrašai yra labai jautrus dalykas, nes žinau, kad taip, kaip jautiesi, atsispindi ir balse. Todėl dažnai įrašinėju sėdėdama, kartais net gulėdama, visiškoje tamsoje, kad kuo daugiau būtų tos naktinės muzikos atmosferos, apie ką iš tikrųjų ir yra mano muzika. Su broliu tą daryti daug paprasčiau nei su nepažįstamu žmogumi. Taip pat tuomet turiu galimybę stipriai prisidėti ir prie muzikos produkcijos, nes esu šalia ir abu eksperimentuojame, ieškome skambesių.

Muzikinių klipų filmavimas per Tavo patirtį – kiek investicijų tai pareikalauja iš pradedančiojo atlikėjo?

Svarbiausia investicija yra laikas, skirtas išvystyti idėją. Kartais net ir su labai mažais biudžetais galima sukurti beprotiškai gražius ir įspūdingus dalykus. Jei idėjų ir minčių stinga, net ir didžiausi biudžetai nepadės. Mano pasiūlymas yra pasileisti savo dainą, užsimerkti ir leisti vaizduotei pačiai nuvesti. Aš taip darau – veikia (šypsosi).

Kiek Tave vilioja didžiosios scenos: geriau tūkstantinės minios, ar mažesnis ratas klausančiųjų, tačiau be galo Tave jaučiančių žmonių?

Mane visgi labiausiai džiugina nuoširdžiai jaučiantys žmonės. Ir visai nesvarbu, ar tai dešimtys, ar šimtai, ar tūkstančiai žmonių koncertuose. Groju ir grosiu lygiai taip pat jautriai ir asmeniškai, nes tikiu, kad muzika būtent tada yra pati galingiausia.

Palieskime folklorinę temą Tavo muzikoje. 2019 metais išleidai gyvo atlikimo video, kuriame dainavai kūrinį „Už ežero ugnys dega“. Iš kur pas Tave gyvena tradicinė lietuviška muzika ir kokią vietą Tavyje ji užima?

Mano mama yra etnomuzikologė, tad nuo pat mažens augau su folkloro muzika. Dabar tai dalis mano muzikinio skambesio šaknų ir, tikiu, kad labai didelė dalis mano autentiškumo kūryboje. Aš labai šviesiai matau folkloro muziką – kiek daug joje mistinių, šiurpulius keliančių skambesių. Kiek dar daug neatrasta ir nepažinta, o giliai giliai mums visiems ta muzika tokia savita ir artima, kartais net patys to nežinome (šypsosi). Būtent išleidus „Už ežero ugnys dega“ pamačiau, koks stiprus yra poreikis tikrai folkloro muzikai. Gavau daug dėkojančių laiškų iš viso pasaulio, ypač iš žmonių, kurie turi lietuviškų šaknų, bet jau nemoka lietuvių kalbos. Sakė, kad daina sugraudino sielą ir pakirbino kažką giliai giliai – būtent apie tai man yra folkloras, o aš džiaugiuosi būdama šito stebuklo tarpininke (šypsosi).

Šiuolaikinės muzikos rinka – neišsemiama. Kodėl į ją nusprendei atnešti folklorą?

Folkloras buvo ir yra labai didelė mano muzikinio kelio dalis. Man atrodo, kad net jei ir labai stengčiausi, nepavyktų man atsitapatinti nuo jo. Aš tikiu, kad folkloras mano kūrybiniams ieškojimams ir muzikai suteikia savitumo, kuris be galo didelėje ir plačioje muzikos industrijoje yra didžiausia vertybė ir stiprybė.

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

Tavo nuomone, ar folklorui dar yra vietos Lietuvos muzikos industrijoje?

Folkloras dar tik pradeda sugrįžti į muzikos industriją! Dar tiek folkloro lobių yra neišsemtų, vis pastebiu, kad vis daugiau ir daugiau kūrėjų semiasi įkvėpimo iš folkloro. Ir ne tik Lietuvoje, visame pasaulyje tradicinė muzika užgimsta naujai. Iš folkloro aš išsinešu ne tik unikalų skambesį, bet ir labai svarbią žinutę, kad muzika yra apie bendrumą, sustojimą ir dainavimą kartu. Man labai svarbus toks požiūris, tad iš jo sąmoningai (kartais ir pasąmoningai) semiuosi įkvėpimo (šypsosi).

Atrodo, kad Tavo kūriniuose yra to paties folkloro motyvų, šiuolaikiškai įsipynusių į Tavosios muzikos švelnumą. Ar toks pojūtis sukuriamas specialiai, ar vis dėlto, tai klausytojų atradimas?

Tikrai kartais įpinu folkloro motyvų specialiai, apgalvodama, nes man jie tikrai labai ypatingi. Liaudies muzika gali būti tokia raminanti, mistiška, tarsi apgaubianti klausytoją švelnia skraiste. Bet tikiu, kad kartais ir pati net nepastebiu, kaip tie motyvai įsipina patys, man net nepastebint, nes tai tapo savotiška mano natūros dalimi. Ir tuo aš labai džiaugiuosi, nes folkloro muzika beprotiškai turtinga. Man savo kūryboje ir yra smalsiausia ieškoti įdomios sintezės tarp modernios muzikos, alternatyvos, indie, pop muzikos ir folkloro.

Paminėjai smalsiausias paieškas muzikoje. O kas muzikiniame kelyje Tau asmeniškai yra svarbiausia?

Atvirumas, jautrumas ir bendrumas – man tai svarbiausi raktažodžiai, kuriuos kartoju prieš lipdama į sceną ar rašydama dainas. Noriu, kad kiekvienas klausytojas pajustų dalelę šviesos ir ramybės beklausant. Man tai didžiausias apdovanojimas iš visų. Tikiu, kad muzika yra vieta, kur kiekvienas gali pagaliau išdrįsti būti pažeidžiamas – tiek atlikėjas, tiek klausytojas. Ar begročiau namuose viena prie pianino, ar didžiausioje salėje klausytojams, noriu būti lygiai tokia pati – atvira sau ir klausytojams, tikra ir nebijanti būti pažeidžiama. Tikiu, kad kai atlikėjas atviras, ir klausytojas tada gali visai kitaip atsiverti jo muzikai.

Kur muzikoje nori matyti save po keleto metų?

Išleidusi albumą, pasiekusi dar daugiau klausytojų ausų, sugrojusi dar daugiau jautrių ir paliečiančių koncertų, o svarbiausia – stipriai paaugusi kaip kūrėja ir atlikėja.

Pabaigai, ką norėtumei palinkėti savyje kūrybą laikančiam ir neatsiskleidžiančiam kūrėjui?

Nebandyti iš karto parašyti tos dainos. Groti ir rašyti drąsiai, nevaržant savęs. Labai svarbu žengti tuos pirmus žingsnius iš džiaugsmo, o ne rezultatų siekimo, nes tai stipriai atsispindi ir muzikoje. Viskas ateina savu laiku, tik reikia būti kantriam, drąsiam ir nesiekti tobulumo, nes man asmeniškai muzika ir būna pati gražiausia, kai yra asmeniška ir netobula (šypsosi).

Nuotraukos iš asmeninio archyvo

2022/02/10

________
PANAŠŪS STRAIPSNIAI
________