KIEK YRA VERTA MUZIKA?

10 euro on brown wooden table

Ar kada pagalvojai, iš ko uždirba muzikos atlikėjai ir kūrėjai, jei už dainas nemoki tu? Nelegalus dainų parsisiuntimas – tai lyg šokoladinio batonėlio išsinešimas iš parduotuvės nesumokėjus. Tai vagystė, o tu vagis. Piratavimas – neteisėtas (neturint autoriaus teisių) kūrinių panaudojimas 2000-aisiais virtęs vienu didžiausiu priešu muzikos industrijoje. Kartu su internetu, P2P (angl. peer-to-peer) muzikos failų dalijimusi platformose, tokiose kaip „Napster“, Y karta (angl. millennials) buvo išmokyta vogti muziką ir tai sukėlė revoliuciją muzikos industrijoje. Turime kartą, kuri tikisi klausytis muzikos nemokamai. Bet ar tai yra moralu?

1999 m. Northeastern Universitete pirmakursis Shawn Fanning sukūrė kompiuterinę programą pavadinimu „Napster“, kuri pakeitė požiūrį į muzikos klausymąsi visiems laikams. „Napster” programa leido vartotojui atsisiųsti MP3 failus iš kito vartotojo kompiuterio, kuris galėjo būti jo kaimynas ar nepažįstamas asmuo, esantis už tūkstančio kilometrų. Iš pradžių ši platforma buvo populiari studentų miesteliuose, o po dviejų metų ši muzikos programa turėjo apie 70 milijonų registruotų vartotojų. „Napster“ atidarė plačias duris į nemokamą muzikos klausymąsi, o fizikinių įrašų pardavimai krito – muzikos industrija buvo atsidūrusi ant žlugimo ribos. Viename iš „The New York Times“ atliktų interviu, viena iš „Youtube“ platformos direktorių Vivien Lewit pasidalino patirtais įspūdžiais, kuomet pirmąsyk išgirdo „Napster“ vardą: „Iš pradžių aš galvojau, jog tai neįtikėtina – tai yra revoliucija muzikos industrijoje, nes niekas niekad nebebus taip pat. Tą akimirka mąsčiau, jog tai sunaikins muzikos įrašų industriją“. „Napster“ atėmė nemažą dalį pajamų ne tik iš įvairių muzikos kompanijų, bet ir tiesiai iš muzikos kūrėjų kišenės. Patrauktas į baudžiamąją atsakomybę Shawn Fanning, 2001-aisiais metais pralaimėjęs bylą pagal teismo nuosprendį, buvo priverstas nutraukti „Napster“ veiklą.

Atsakyti į klausimą, kiek verta muzika – sunku. Kainos suvokimas yra subjektyvus dalykas. Išmokę ir įpratę muzikos klausytis nemokamai – jos nebemokam įvertinti. Prie vienos dainos gali dirbti keli ar net dešimtys žmonių, tad kiek turėtų kainuoti daina/albumas, kad kiekvienas jų galėtų save pilnai išsilaikyti? Šiomis dienomis muzikos leidėjai bei atlikėjai ieško naujų nišų kovai su paratavimu, nes dėl paratavimo yra prarandamos didžiausios pajamos muzikos industrijoje. Viena iš jų – kainodaros strategija „Mokėk, kiek nori“ (ang. pay-what-you-want). Ši strategija leidžia pirkėjui pačiam nuspręsti, kiek jis nori mokėti už produktą bei yra dažnai taikoma labdaringų projektų metu, tačiau anglų roko muzikos grupė „Radiohead“ 2007-aisiais išleido albumą „In Rainbows“, už kurį fanai mokėjo tiek, kiek atrodė verta. Dažnai šį strategija neatneša pelno, bet, nepaisant to, „In Rainbows“ leidėjas patvirtino, jog lyginant su kitų albumų finansinėmis ataskaitomis, tai buvo sėkmingiausias iki tol išleistas „Radiohead“ albumas.

Muzikos industrija niekada nepasieks finišo tiesiosios lenktynėse su piratavimu, tačiau sirgalių tribūnų gretas yra itin svarbu mažinti, o prie to galime prisidėti kiekvienas. Muzikos klausymasis jos platinimo platformose, tokiose kaip „Spotify“, „Deezer“, „Pandora“ ir kt. Bei nedidelių mokesčių už mėnesines prenumeratas mokėjimas leidžia ne tik užsidirbti atlikėjams, bet ir kartu kovoti su piratavimu.