PIRATAVIMAS – KĄ SVARBU ŽINOTI?

woman sitting on bed with MacBook on lap

Kalbėdami apie kūrinio autorius ir jų teises suvokiame, kad jos yra saugomos įstatymų. Su įstatymų laikymusi atkeliauja ir tam tikros taisyklės – draudimas laisvai platinti bei kopijuoti kūrinį. Tačiau neretai pasikartoja nemalonus scenarijus –  kūrinių (muzikos, filmų, serialų, knygų ir pan.) vartotojai, suprasdami tai ar ne, naudojasi neteisėtomis priemonėmis ir, pavyzdžiui, išvengdami mokesčio nelegaliose svetainėse žiūri filmus, siunčiasi muziką. Tokia veikla vadinama PIRATAVIMU. Nors piratavimo sąvoka yra gana plati, tačiau gali būti apibrėžiama kaip tam tikro kūrinio nelegalus siuntimasis ir/ar streaminimas savo reikmėms tenkinti. Tai labiausiai susiję su skaitmeninėmis technologijomis.

Žvelgdami į muzikos perspektyvą ir jos vartojimą Lietuvoje, kartu su savo partnerių Asociacijos AGATA teisininku Linu Ežeriniu, nusprendėme aptarti piratavimo suvokimą, žalą vartotojui ir galimus problemos sprendimo būdus.

Kokie kūriniai dažniausiai piratuojami?

Dažniausiai piratų aukomis tampa filmų teisių turėtojai – filmai ir serialai yra populiariausias piratuojamas produktas. Muzikos srityje situacija yra geresnė.

Kaip paprastas vartotojas turėtų suprasti, kad jo vartojama platforma yra piratinė?

Yra keletas paprastų kriterijų. Kiekvienas legalus puslapis/svetainė turi nurodyti savo rekvizitus, aiškią atsiskaitymo sistemą be tarpininkų ir pavedimų fiziniams asmenims. Dabartinių piratinių svetainių išvaizda neretai jau atrodo profesionaliai, tačiau jose trūksta kontaktų, kuriais būtų galima susisiekti su svetainės valdytojais, taip pat nėra elementarių terms and conditions.

Ar piratavimas internete nesukelia duomenų saugumo problemų? Jei taip, kokių?

Be abejo, sukelia. Prieš porą metų Europos Sąjungoje įsigaliojo griežtas asmens duomenų apsaugos reglamentas, sukėlęs lengvą sumaištį net ir legalių platformų tarpe ir šiems pokyčiams buvo labai rimtai ruošiamasi.  Aš labai stipriai abejoju, kad piratinės svetainės elgėsi taip pat. Jos turi duomenis ne tik apie vartotojo naudojamą el.paštą, bet ir, pavyzdžiui, mato kokius kūrinius vartotojas mėgsta žiūrėti. Ši informacija pasako labai daug apie vartotojo pomėgius, šeimyninį statusą ir panašiai, todėl piratinių svetainių vartotojai turėtų atsakyti į klausimą: ar jie nemato problemų, jog jų asmeniniai duomenys yra perduodami šešėlyje veikiantiems asmenims?

Kokia atsakomybė gresia naudojant kūrinius nelegaliai?

Yra numatyta administracinė atsakomybė bei baudžiamoji atsakomybė, tačiau pastaroji yra labiau taikytina fiziniam kūrinių platinimui. Be to, išsiaiškinus asmenį, kuris valdo piratinę svetainę, jis taip pat gali gauti civilinį ieškinį iš teisių turėtojų dėl padarytos žalos atlyginimo, o tokio ieškinio ribos yra labai plačios.

Vakarų Europos šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, aktyviai vykdomos bausmės pirataujančiam vartotojui. Lietuvoje, tikriausiai, nėra taip populiaru gaudyti atskirus vartotojus?

Vokietija yra didžiulė rinka, joje teisių turėtojai samdo tam tikros agentūras, kad jos susektų  pirataujančius vartotojus, kuriems tuomet taikomos didžiulės baudos. Nemanau, kad vartotojų baudimo praktiką reiktų aktyviai taikyti Lietuvoje. Kaip minėjome pradžioje, žmonių neatskiria nelegalių svetainių nuo legalių (ypač vyresnio amžiaus žmonės). Toks baudimas galėtų būti pakankamai nemalonus ir iššaukti neigiamą visuomenės reakciją. O su puslapių savininkais elgtis griežčiau reiktų iškart – jie puikiai supranta savo veiksmus, tai yra jų verslas, kuris daro tiesioginę žalą teisių turėtojams.

Kokiais būdais piratuojama muzika internete?

Atsisiuntimas yra vienas iš  pagrindinių būdų, tačiau jis yra įgavęs naują veidą – vartotojai jau rečiau siunčiasi  mp3 failus iš neaiškių puslapių, bet naudodami tam tikras nelegalias svetaines parsisiunčia Youtube.com esantį turinį. Žmonės tiesiog nenori keisti savo muzikos vartojimo įpročių. Muziką galima gauti legaliai: yra „Soundcloud“, „Spotify“, „Deezer“, „Pakartot.lt“ ir kitos platformos, bet susiformavę tam tikri žmonių įpročiai priveda prie piratavimo, kurio pateisinti negalima.

Ar galima teigti, kad AGATA sukurta muzikos platforma „Pakartot.lt“ prisideda prie piratavimo mažinimo?

Be abejo. Su piratavimu kovoti reikia trimis skirtingais būdais: šviečiant visuomenę, taikant sankcijas piratinių svetainių savininkams ir pateikiant alternatyvas vartotojams. AGATOS platforma „Pakartot.lt“, sukurta 2014 metais, ženkliai prisidėjo prie piratavimo mažinimo. Tuo metu, kitos tarptautinės muzikos platformos Lietuvoje dar nebuvo tokios populiarios, todėl „Pakartot.lt“  tapo puikia legalia alternatyva.  

Minėjote tris piratavimo situacijos sprendimo priemones: švietimą, baudimą ir alternatyvas. Kuri priemonė, Jūsų manymu, yra pati efektyviausia?

Visos trys priemonės yra svarbios ir tik vienos priemonės naudojimas nebūtų tikslingas. Švietimas yra ilgalaikė priemonė, kurios rezultatų lengvai nepamatuosi, tačiau ji yra būtina. Puikus to pavyzdys yra informacijos apie nelegalią svetainę pateikimas. Vartotojui nuėjus į užblokuota piratinį puslapį jis pamato užrašą „Šiuo metu nėra galimybės pasiekti šios svetainės, nes joje buvo nustatyta neteisėtai vykdoma veikla“. Niekam nėra malonu pamatyti tokį užrašą, todėl tikiu,  jog dalis vartotojų kitą kartą pagalvos ir apie galimybę naudotis legalia prieiga.

Kokias iniciatyvas AGATA vykdė ar vykdo, norėdama sumažinti piratavimo bumą?

Kalbant apie švietimą, AGATA ruošia projektus: su piratavimo pavyzdžiais, paaiškinimais ir konkrečiais sprendimo būdais. Taip pat, vykdoma ir kita švietėjiška veikla – vedami seminarai apie legalų kūrinių naudojimą. Kalbant apie alternatyvas, greta jau minėtos pakartot.lt platformos, AGATA talpina savo narių įrašus į Spotify ir kt. tarptautines platformas, šitaip didindama lietuviškos muzikos prieinamumą. Kartais vykdomas ir taip vadinamas bausmių taikymas, kuomet siunčiame skundus į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją dėl atitinkamų interneto svetainių blokavimo.

Nors piratavimo mąstai mažėja ir visuomenės sąmoningumas kyla, visai nederėtų pamiršti piratavimo sąvokos. Juk prie piratavimo plėtros mažinimo tiesiogiai galime prisidėti patys – rinkdamiesi legaliai prieinamą kūrybinį turinį bei skatindami tą daryti aplinkinius.

Turint abejonių galime savęs paklausti – pora kavos puodelių mieste ar mėnuo kokybiško, legalaus muzikinio turinio?